Skip to Content

Vokiečių kalbos abėcėlė

Įdomu
 

Vokiškuose žodžiuose dažniausiai pasitaikanti raidė yra E, antra pagal dažnumą – N. Rečiausiai sutinkama žodžiuose yra Q. Beje, šis raidžių pasikartojimo vidurkis nepriklauso nuo teksto rūšies: poezijoje, prozoje, net ir techninėse naudojimo instrukcijose raidžių pasitaikymo dažnis yra toks pats.

O tokios raidžių poros (bigramos) kaip ER ir EN taip pat yra dažniausiai pasikartojančios, dažniausiai žodžių galūnėse (panašiai, kaip ir lietuvių kalbos žodžiams būdingos galūnės: -as,-is ir –ti). Dažniausiai pasitaikantys trijų vokiškų raidžių deriniai (trigramos) yra SCH ir DER.
 

Pagrindinės vokiečių kalbos rašybos ir tarimo taisyklės
 

Vokiečių kalba, visų pirma, išsiskiria iš kitų kalbų tuo, kad joje visi daiktavardžiai rašomi iš didžiosios raidės, pvz., die Mutter, der Student, das Auto, ir taip pat tuo, kad visi daiktavardžiai turi artikelį, išreiškiantį jo giminę: moteriškąją, vyriškąją ir niekatrąją.

Dauguma raidžių sutampa su jas išreiškiančiais garsais.

Vokiečių kalboje, kaip ir lietuvių, labai svarbios taip pat yra trumposios ir ilgosios balsės.

Balsės tariamos ilgai visada, kai skiemuo yra atviras (t.y. baigiasi balse) ar kai po jų eina balses ilginanti h arba kai balsės būna dvigubos, pvz., sagen, nehmen, das Meer.

Balsės tariamos trumpai visada prieš dvigubas priebalses ir uždarame skiemenyje, pvz., der Kuss, bitten, die Katze.
 

Vokiečių kalbos abėcėlė
 

Vokiečių kalbos abėcėlė (vok., das deutsche Alphabet) apima įprastas 26 lotynų abėcėlės raides ir 3 balses su umliautu (Ä-ä, Ö-ö, Ü-ü) bei specifinę mažąją „ß“ raidę (vok. Esszett, lietuviškai tariame „escet“). Taigi, vokiečių abėcėlės raides yra tokios:    

A/a: [a]

Ä/ä: [ɛ] arba A-Umlaut

B/b: [bė]

C/c: [tsė]

D/d: [dė]

E/e: [ė]

F/f: [ɛf]

G/g: [gė]

H/h: [ha]

I/i: [i]

J/j: [jɔt]

K/k: [ka]

L/l: [ɛl]

M/m: [ɛm]

N/n: [ɛn]

O/o: [o]

Ö/ö:[ø] arba O-Umlaut

P/p: [pė]

Q/q: [ku]

R/r: [ɛr]

S/s: [ɛs]

ß: [escet]

T/t: [tė]

U/u: [u]

Ü/ü: [y] arba U-Umlaut

V/v: [faʊ]

W/w: [vėː]

X/x: [iks]

Y/y: ['ʏpsilɔn]

Z/z: [tset]

 

Tarimo ypatumai

 

Umliautai

 ä = [ä]  das Mädchen  
 ö = [ö]  schön
 ü = [ü]  die Küche,   y = [ü]   der Typ

     
Dvibalsiai

 Ei = [ai]  ein, mein, sein, Rhein
 Ey, ay tikriniuose varduose taip pat tariamas kaip [ai]  Heyne, Bayern
 eu/äu = [oi]  die Leute, die Bäume, das Bräu
 ie = [y]  die Liebe, das Bier

Priebalsiai

 chs/x = [ks]  sechs, fix
 z = [c]  das Herz , die Zeit, zwei
 f/ v = [f]  fragen, der Vater
 s = [z]  (skardžiai)  sagen, sieben, singen
 ß = [ss]   (dusliai)  heißen, der Spaß

 

p, t, k yra aspiruojamieji priebalsiai, o tai reiškia, kad juos reikia ištarti su labai aiškiu ir stipriu oro pūstelėjimu: parken, Punkt, Galopp; Kind, Katze, danke; Thema, Tante, retten.

 

Kiti tarimo ypatumai     

e – uždaras kaip lietuviškas ė:  lesen , die Erde, das Komitee, die Allee

ch – gali būti tariamas kietai ir minkštai:

  • kaip Ach garsas:  das Dach, das Buch
  • kaip Ich garsas:  der Chirurg, ich, der Cherubin
  • kaip [k] garsas:  der Charakter, der Chor

Jūs visiškai tiksliai pastebėjote: po a, o ir u tariama kietai, prieš ir po i ir e – minkštai, žodžio pradžioje dažniausiai kaip [k] garsas: Jesus Christus, der Charakter, das Chromosom, die Chronik, der Chlorkalk.

 h po balsių – netariama, tik pailgina balsę  sehen, froh
 -ig – žodžio gale = [ich]  richtig, wichtig
 qu = [kw]  das Quadrat , die Quelle
 sch = [š]  die Schule, der Schnee
 s prieš p (žodžio pradžioje) = [šp]  das Spiel, die Sprache
 s prieš t (žodžio pradžioje) = [št]  der Student, der Sturm
 tsch = [č]  Deutschland, tschüs, Tschechien, Tschernobyl
 w = kaip lietuviška [v]  die Wahl, das Wort

                                               
Visos dvigubos balsės ir balsės prieš h tariamos ilgai: das Meer, leer, fahren, lehren.

Balsės tariamos trumpai prieš dvigubas priebalses, prieš ck ir žodžio gale: kommen, packen, die Blume.

Garsas [l] visada tariamas minkštai (minkščiau už angliškąjį l, bet kiečiau už lietuviškąjį l žodyje liepa ir minkščiau už l žodyje lapas. Paaiškinimui: liežuvio galiukas kyla maždaug prie viršutinio gomurio vidurio): laut, lachen, leben, die Liebe, lustig

Garsas [š] žodžių gale visada tariamas kietai (kaip lietuviškame žodelyje „iš“): kritisch, praktisch, solidarisch.
 

Svetimžodžių rašyba
 

Svetimžodžiai vokiečių kalboje rašomi ir tariami dažniausiai taip, kaip kalbose, iš kurių jie yra kilę, pvz.: Browser, Job, Jazz, Jacuzzi kaip anglų kalboje, Regisseur, Boulevard kaip prancūzų, Ski kaip norvegų, Physik, Philosophie kaip graikų, Oper, Arie, Kantate, Violine ir kiti muzikiniai, taip pat su bankininkyste susiję terminai, pvz., Bank, Bankrott, Bilanz, Disagio, Giro, Groschen, Kasse, Kredit, Konto, Netto, Porto, Prokura, Rabatt, Rest und Risiko - kaip italų kalboje.

Beje, lietuviams turėtų būti labai įdomu ir tai, kad nuo 20-ojo  šimtmečio septintojo dešimtmečio vokiečiai nebekariauja su anglų kalbos įtaka – jie nebesistengia anglų kalbos žodžiams būtinai rasti vokiškus atitikmenis (prisiminkime lituanistų siūlytus gerą nuotaiką keliančius ir vaizduotę lavinančius žodžius: vaizduoklis (monitorius), vielabraukis (t.y. troleibusas) ir pan.

Štai ir visos gudrybės, susijusios su vokiečių kalbos žodžių tarimu ir rašyba.

Įsiminę šias taisykles, jūs neturėsite didelių problemų besimokydami šios senos, labai konkrečios, bet tuo pačiu metu ir itin išraiškingos germanų kalbos.

Užtikriname, kad tarti ir rašyti vokiškus žodžius tikrai bus daug lengviau, nei mokantis anglų kalbos, kur kiekvienas žodis rašomas ir tariamas vis kitaip.